vaisinti

vaisinti
vaisìnti (-ýti K, Jd), -ìna, -ìno tr. KBII200, K, Š, Rtr, NdŽ, FrnW, vaĩsinti, -ina, -ino 1. L, Rtr, KŽ daryti vaisingą. | refl. Rtr: Jos didei vaisinosi, ir gegužio mėn. leido spiečius Vrp1890,158. | prk.: Pati ji esti gerybė, kuri vykina visą labą, kuri kuria gaminančias ir vaisinančias jėgas, visą gamtą ir tuomi visą gyvenimą Vd. ║ dulkinti (žiedadulkėmis): Vaisìnti žiedą DŽ1. | refl.: Augalai vaisìnasi žiedadulkėmis DŽ1. Šėka ir žolė, kuri vaisintųs CI292. ║ tręšti: Žemę neužsės pavasarį gerai, žemės nevaisìntos, nėkokie gaspadoriai Sd. 2. B504, R, MŽ, KBII200, N, KI456, K, M, LL147,214, Rtr, KŽ daryti, kad vistų, plistų, augtų, veisti: Gilino upes, vaisino žuvis, augino gyvulius LzP. Po visam suvytusios roputės, ale su sveikais diegais, daug sveikų ir didžių ropučių vaisino Kel 1852,72. ║ prk. skleisti, platinti: Pana tikros tobulybės, pilna meilės ir gražybės, vaisink tiesą iž malonės SGI16. | refl. KI456, K: Iš to nesang auga ir vaisinas tikra pono Jėzaus pažintis SE22. Žodis pono Dievo jų širdysa vaisinosi Ns1840,1. Žodis Dievo daugsinosi ir vaisinos BtApD12,24. Neduost vaisinties širdysa žmonių žodžių š. pono Dievo WP150. ║ prk. steigti, kurti: Diduomenė teip pat pradėjo rūgoti, kad be reikalo pavietė[je] vaisina klioštorius M.Valanč. 3. refl. Q554, H, R, MŽ, N, KII52, L, ŠT64, KŽ veistis, daugintis, platintis: Kad nevaĩsintuos tie paukščiai, jug išnyktų Dov. Ten žiobriai, meškos, briedžiai, elniai vaisinos rš. Ręstiniai [vorai, musėlės, bitės] vaisinas per kiaušukus, kurius jie deda ir kurius vasaros šilima tur išperėti Kel1859,6. Apvytusios roputės išdygsta greičiaus, auga spėriaus, vaisinas labiaus ir nunoksta anksčiaus Kel 1852,72. | Vaisinkitės ir dauginkitės ir pripildykit vandenius mariose Ch1Moz1,22. Musijo išmetinėt kūdikius savo, idant nevaisintųs Ch1ApD7,19. 4. refl. vesti jauniklius, vaisiuotis: Karvė vaĩsinas, turės Ggr. Tautvydienės kiaulė vaisìnos Kv. Gyvatė, kad ana vaisìnas, įlipanti į medį, giestanti Vgr. 5. SD1123, L gimdyti. \ vaisinti; apvaisinti; atsivaisinti; įvaisinti; išvaisinti; pavaisinti; pravaisinti; privaisinti; susivaisinti; užvaisinti

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Поможем сделать НИР

Look at other dictionaries:

  • vaišinti — váišinti vksm. Svečiùs váišinti …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • vaišinti — ( yti Brb), ina, ino tr. I, Rtr, DŽ, NdŽ, KŽ, Skr, Klm, Ms, Slnt, vaišìnti ( yti K, Nm), ìna, ìno K, Rtr, DŽ, NdŽ, KŽ 1. D.Pošk, ŠT33, JT252 priimti vaišėse, duoti valgyti, gerti: Vaišinù visus, kur suvažiuoja Drsk. Gentiškai apseinu, vaišinu …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • vaisinti — vaisi̇̀nti vksm. Vaisi̇̀nti žíedą …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • vaisyti — vaisyti, vaĩso (vaĩsia Nč), vaĩsė Š, Rtr, NdŽ, FrnW, vaĩsyti, o, ė Prk 1. SD182, SD254, Sut, KŽ, Sl žr. vaisinti 2: Vaisyk usnis, o aš jas išvaisysiu J. Dūkšto ir Salako parapijose jau seniai pradėjo vaisyti braškes VŽ1905,144. Gale dvaro… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • išvaišinti — tr. 1. Rtr svetingai priimti: Su visoms labyboms žadėjo išvaišinti Lkš. Dabarčiuo jau [laidotuvėse] išvaišina gerų geresniai Sd. Siuntinius meilingai ir padoriai priėmęs ir išvaišinęs, pagalbą jims ir užtarimą pažadėjo S.Dauk. Turėjo svečius,… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • lepšyti — ×lẽpšyti, ija, ijo 1. [K] žr. lepšinti: Jis lepšija pasodintus medžius, dėdamas mėšlą ir šandras ant šaknų aplink medį J. 2. vaišinti: Lepšyti yra vaišinti ar dovanas duoti J. lepšyti; palepšyti …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • mylėti — mylėti, myli (mỹli, mylia), ėjo, 1. tr. SD151, R, K jausti kam prisirišimą, atsidavimą, palankumą; jausti traukimą, linkimą į priešingos lyties asmenį: Jauni ir gražūs, abu mylėjo vienas antrą ir, susiėmę už rankų, ramiai ir drąsiai ėjo gyvenimo …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • raginti — rãginti ( yti), ina, ino tr. 1. H156, K, DŽ žodžiais ar veiksmais skatinti: Atsišaukimas ragina visų tautybių darbininkus eiti išvien (sov.) rš. Darbštus dirba ir neraginamas KrvP(Ndz). Rãgink nerãginęs, vis neklauso Dkš. Ka jis užsispyrė,… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • vaisinimas — vaisìnimas sm. (1) K, vaisìnimos ind. 1. N, KI457, K, M, Rtr, LL147, DŽ, NdŽ, KŽ → vaisinti 2. 2. refl. NdŽ → vaisinti 3 (refl.): Gaspadorius leido žvejoti žuvis vaisìnimos laike Vvr. vaisinimas; apvaisinimas; įvaisinim …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • antimti — antim̃ti, añtima (añtema), añtėmė (dial.) tr. 1. parduodant daugiau paimti, gauti negu prekė verta, sulygta; perimti: Ana už sviestą pusę rublio añtėmė Als. Aš neantemu už vaistus: už pirktus piningus atiduodu Šts. Man miltų añtėmė daugiau… …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
… Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”